Tadam- rugpjūtis!

Skelbia pirmas ryto žvilgsnis į telefoną per užmiegotą ir ką tik blakstienų užuolaidą praskleidusią akį.

Tokią pačią naujieną skelbia į ryto žygius išėjus ir vešlios pievos, išsikeroję rožių krūmai, „žydėjimui“ savo uodegas pakėlusios smilgos, kekėmis nusvirusios šilauogių „kakardos“, pradėję nokt vasariniai obuoliai ir stipriau už geriausius namų kvapus savo aromatą kieme paskleidusios levandos.

Vasara be nuovargio žymių trypia pasikėlusi savo padalkas.
Ir dar tryps. 

Rugpjūtis man yra jūros mėnuo. Ir jeigu per metus, kaip aklai vištai grūdas papuola proga pasimatyti su Jūra ne rugpjūtį, tai tik su tvirtu žinojimu, kad „nemainom“ bet kurios kitos datos išvykos į „rugpjūtinę“.

Vakar gerą popietę paskyrusi savo vasarinio garderobo peržiūrai, dalį skalbiau, dalį lepinau lygintuvo garo spa procedūrom, dalį šiaip paglostinėjau.
Vakare susikabinau visus šio sezomo „vasarinukus“ ant pakalbėlės ir net krestelėjau iš toliau pažūrėt:

Kiek skirtingų tekstūrų, kiek skirtingų raštelių, dryžiukų, kiek skirtingų atspalvėlių....
Ir kokia šviesia ramybe ir darna banguoja sujungus juos krūvon.