Kai ateina metas į gyvenimą „leisti“ drūtos kolekcijos II dublio rezultatus, stabteliu:
„grand“ istorijos jau papasakotos, įspūdžiai apie fotosesijos džiaugsmus ir rūpesčius jau „ištratėti“,
pasakojimai apie įkvėpusias spalvas- paviešinti, fotosesijos idėja ant lėkštutės pateikta ir jau „sudorota“.
Tačiau šalia šiek tiek graužiančio jausmo, kad pasidalinti dideliu srautu papildomos informacijos negaliu, širdyje gyvena labai geras ir malonus jausmas, kad galime dosnų V&V darbinio pyrago kąsnį atriekti vienam pagrindinių mūsų veiklos principų- tobulai jau gyvenančių spintoje ir dar tik besibeldžiančiųjų į ją DERMEI.

Taip, mielos mano, II-ieji kolekcijų dubliai turi labai aiškią ir ilgametražėmis „primierkytėmis“ „išniurkytą“ stiprybę- jie labai aiškiai tiek spalvomis, tiek tekstūromis, tiek formomis ir detalėmis „atliepa“ pirmosios kolekcijos dalies derinius ir ant lėkštutės deda puikų jausmą, kad vėstant orams per gražią kasdienybę mes ir vėl žygiuosime atrodydamos puikiai ir svaigstančios nuo komplimentų „ir kaip čia tau pavyksta taip viską suderinti?“

O mes tik tyliai sau „į ūsą“ šypsosimės žinodamos paslaptį, kad namuose, akis praplėšus iš saldaus miego- ranką ištiesia naujas ĮNAMIS- lengvas „Aš turiu kuo apsirengti“ rytas.

Nuo tada, kai aš jį prisijaukinau- greitaeigė kasdienybė gal ir netapo lengvesnė, bet per ją pradėjau lėkt su gerokai didesniu ūpu ir „užkunkuliavusiu“ pasitikėjimo savimi katilu.

V.