Dar visai neseniai man dirbant butikėlyje, pro šalį užklydusi praeivė, smalsiai kyštelėjusi nosį vidun ir apsidairiusi klustelėjo:
-O iš kur vežatės?
-Vežamės?,- labai gerai pamenu save “užkluptą” pirmą kartą tokiu klausimu ir lyg plaktuku "stuktelėtą" netikėtumo.
-Iš Lenkijos?- patikslino savo klausimą smalsi tetulė.
Pakračiau galvą į visas keturias pasaulio šalis. Ir net nežinau, kokia greitakalbe išpyliau žodžius:
Nesivežam.
Kuriam.
Siuvam.
Čia.
Vietoje.
Lietuvoje.
Pastaruoju metu stipriai šoktelėjus siuvimo kainoms, į mūsų pašto dėžutes “pliumptelėjo” laiškai su pasiūlymais “perkelti” savo prekės ženklo gamybą į tolimas, mums stipriai nepažįstamas šalis, kur darbo jėga kainuoja pigiau už pigiai.
Mūsų akys išsipūtė.
Tikrai pigiau.
Tikrai greičiau.
Tikrai daugiau per tą patį laiką.
Bet....