"Ačiū" gėlės pavidalu

10.06

Mokytojų dienos rytas.
Akimis nulydžiu gėlytėmis apsiginklavusius savo "mokyklinokus".
Nors Pa didelėm ir gražiom akim mane įtikinėjo, kad jos mokytojai šia proga " užsiprašė" tik laimingesnių jų-
aš šventai tikiu, kad "ačiū" gėlės žiedelio pavidalu- dar niekam stipriai nepakenkė.
Todėl vakar.
Užmetus akį į savo " to do" list' ą-
Vykdau eilutę "ačiū Mokytojams".
Susiruošus iš namų per 2 minutes,
ir žvilgtelėjus į laikrodį suprantu, kad "lyšno" laiko aroudais ir vėl pasigirt negaliu.
Ir beveik pasiduodu minčiai stot pirmam kelią pastojusiame gėlių kioske.
"Gi svarbu dėmesys",- bando įsibraut į galvą nelabai man patinkanti mintis.
Bet ranka nekokiai minčiai nepasiduoda ir vairo nepasuka.
Jos žino, kur parduoda gėles su meile.
Krautuvėlė įsikūrusi toliau nei mano maršrutas
Gali tekt paėjėt neradus parkavimo vietos.
Bet .
"Susikalkuliavus" minutes- rūkstu.
A "mažum" spėsiu.
Ir vėl neprašaunu.
Besišypsanti pardavėja su tokiu rūpestingumu atrinkinėja gėlių žiedelius:
"Kad tik ilgiau pasilaikytų",- šnibžda Ji.
Su tokia meile derina popierių ir pakuoja Patricijos mokytojams išrinktus augaliukus:
"Kad tik labiau derėtų".
Maloniai paplepėjus su šypsena pasipuošusia gėlių fėja ir pasidžiaugus, kad kaskart gėlės iš čia- žydi stebėtinai ilgai...
Išeinu nešina gėlytėmis, įpakuotomis ne tik į popierių, bet ir į meilę savo darbui.
Visur spėju.
Ir šįryt ištiesdama jas link vaikų rankyčių, dar sykį jomis pasigrožėjusi pagalvoju-
Tik gėlės?
Iš pažiūros -taip.
Bet.
Stipriau nei gražūs žiedai, mažuose "bukietėliuose" kvepia meilė savo darbui.
Ir nuoširdus rūpestis.
Bala nematę.
Kad tokie du jausmai gyvena toliau nuo tavo maršruto.
Ir kelia riziką neišsitekti laike.
Gal užaugau?
Kad "bili kaip" iš "bili kur"- pralaimi.
Prieš ne tik įsigyjamą daiktą, bet ir pakutenamą jausmą.
Ryto kavos tostas-
už darbą su meile! 

V.