Inspiracijos

Ponai planai ir Panelės datos

PRIE PIRMOS KAVOS

 

Šįryt pramerkusi akį, per sekundės dalį išvaikiau aplink jaukiai sutūpusius sapnus:
-Fotosesija!!!
Ir padėkodama atskridusiai pirmai dienos minčiai bent jau už greitą išsikapstymą iš sapnų, atsidusau:
-Atšaukta fotosesija.
Už lango apsiniaukę, pavasarine šiluma vėl lyg nekvepia, o mintyse kruopščiai sudėliota fotosesijos vizija, kurioje buvo reikalingas ir geras oras, ir jaukūs saulės zuikiai ir lengvas, vos juntamas vėjelis, atidėta iki....dosnesnės šiluma dienos.
Tačiau paspausdami mygtuką „atidėti“ mes niekada nenukabiname nosies ir tai padarome žinodami, kad priėmę sprendimą neatšaukti, mes nepadarytume taip gerai ir gražiai, kaip buvome užmanę.
Todėl oficialiai pranešu, kad tinkamą fotosesijai dieną mes rasime, o mini kolekciją, kurią „pakrikštijome“ „SUMMER OFFICE‘u“ dienos šviesą išvys pačiam balandžio gale. 

Summer Office

O KAS BUS TOLIAU?...

 

-Ei, V., ką veiksit toliau?- vis dažniau išgirstu klausimą iš Jūsų.
Pavasaris jau baigia „nunykt“ nuo mūsų pakabėlių, „Vasaros šventėms“ šiais metais spaudžiame pauzę, o iki gražuolės „Vasarytės“ dar toloka.
Susirūpinimui abejoti mūsų užimtumu pretekstas yra.
Mes, žmonės darbštūs. Krutam, judam ir vietoje tikrai nestovim.
Pertraukų nemėgstam. O ir tada, kai tik išpuola laisvesnis periodas, mes „atsidarome“ savo galvų stalčiukus ir išsitraukiame Jūsų tvarkingai „susandėliuotas“ pastabas apie tai, ko Jums labiausiai trūksta, ką reikia „prikelt“ naujam gyvenimui.
Šįkart- istorija panaši. Per vieną dieną sugebėję dingt marškinukai buvo palydėti ne vienu atodūsiu:
-Na, jūsų amžino deficito marškinius įsigyti galima tik pašventus bemiegę naktį.
Na, o jeigu miegas užspaudžia ir atsibundi tik kitą rytą puikiai išsimiegojęs, belieka susitaikyti su marškinių nebuvimu ir išsimiegojusiu atodūsiu.

Šią Jūsų pastabą aš „susipakavau“ ir įsidėjau į savo galvą, užantspaudavusi „priority“ ženklu. Juk ir pati šventai tikiu, kad mūsų marškinukai yra tikrai labai nekaprizingos priežiūros ir kaip „ištikimiausias“ V&V gerbėjas turiu juos besąlygiškai visus. O ką daryti toms, kurios labai labai norėjo, labai bandė nusipirkti, „bet.o. tačiau“ taip ir nepavyko.
Situaciją taisome. 

"Legendinių" kelnių "ANATOMIJA"

MŪSŲ MYLIMIAUSIŲ KELNIŲ YPATUMAI

 

Papildę lentynas legendinėmis kelnėmis, sulaukėme nemažai klausimų, apie "legendinių" kelnių detales.
Ir nors jomis savo sezoninėse kolekcijose "žongliruojame" jau negėdingą eilę metų tikrai "neskūpai", supratę, kad atsiranda naujokių "legendinių" kelnių meilės fronte, tiesiame pagalbos ranką, "susistemintos" informacijos pavidalu.
Jūsų dėmesiui, nykštukinė trumputė pamokėlė apie mūsų ir Jūsų taip mėgstamą kelnių modelį.

Lengvų rytų patarimai

KAIP PALENGVINTI SAVO RYTUS?

 

Jau ne pirmą kartą mano ausis pasiekia klausimas:
- V., tai kiek reikia kiekvienos kolekcijos rūbų turėti, kad galėtum džiaugtis lengvu rytu?
Nusišypsau ir pirmiausia prieš atsakymą, nubėgu prisiminimų takais, kai dar neturėjau V&V.


Ar pažįstamas rytas, kai atsikėlusi pilnom saujom gero ūpo, imi staiga jį ir išmėtai dar nespėjus iškeliauti į iš namų? Tai plaukai stovi ne į tinkamą pusę, tai spuogas žiūrėk išdygo visai ne vietoje ir ne laiku, tai blakstienų tušas kažkaip nei šiaip nei taip blakstienas suguldė. Žiū, ir užtrukusi prie nepavykusio rytinio proceso, sueikvojai didžiąją dalį susiruošimui skirto laiko.
- Na, apsirengsiu tai jau bent greit,- pripuoli prie lūžtančiom lentynom ir svyrančiom kabyklom turtingos spintos.
Rodos besk į bet kurį ir lėk pro duris per artimiausias dvi minutes. Čiumpi veną, netinka. Derini prie kito- pusė bėdos, bet ne iki galo. Imi trečią, primerkusi akį žiūri, kaip čia žiūrisi su ketvirtu. Tada nusprendi, o gal penktą.

Ir giliai atsidūsti. Rūbų daug, o apsirengti kuo – nėra. Suima baisiausias pyktis. Užkunkuliuoja ir garais sušnypščia ir taip jau ne šalti ryto nervai.
Šalia to, dar patogiau įsitaiso mintis, kad: "dar ne kančių pabaiga, miela mano, dar reikės pasirinkti prie derinio batus, atitinkančius už lango atsitikusią "pliurzą" ir dar terbą pasičiupti, kurioje tilptų visi reikalingi dienai daiktai, bet kartu ji savo spalva ir stilistika neišpultų ir bendro aprangos konteksto.

Apie derinamus nederintus

DAR DAUGIAU DERINIŲ!

 

Kaskart grįžusi po fotosesijos pradedu sukti minčių kadrylius apie tai, kokių derinių mes dar neįamžinome.

Nors dvi dienas fotografuojame tikrai daug derinių ir ilgus mėnesius „lipdytų“ „outfitų“, mano mintys dar neįkvėpus poilsio oro, pradeda klaidžioti po labirintus, o kaip bus galima derinti DAR kitaip.


Rodos ir tą sujungus su anuo, gaunasi „wow“ ir aną „suporavus“ su „vavašituo“ išeina liux.
O fotosesijoje lyg ir neparodėm. Tada save paguodžiu, kad dviejų dienų fotosesijas turėtume „išilginti“ bent iki keturių, o galop nusiraminu žinodama, kad visus „neparodytuosius duetus/trio ir kvartetus“ aš galėsiu Jums „ištransliuot“ selfiais.


Be tos pačios kolekcijos derinių „kukulių“, visuomet pasidžiaugiu, kad namuose drabužinėje laukia senesnieji kolekcijų atstovai, kurie „žiū“ tik jau ir trina delnus, laukdami, kada ir jie bus išvesti į gatves su naujaisiais spintos bičiuliais.

 

Jūs nežinote, kokia laimė yra iš Jūsų sulaukti žinučių, kad naujos kolekcijos rūbai BE GALO tinka su senaisiais jau pamiltais, koks džiaugsmas yra matyti, kad Jūs ateinate „susukusios“ naują derinį ir su džiaugsmu akyse pranešate, kad senasis rūbų derinys tapo dar mylimesnis, į jį prijungus besąlygiškai tinkančią naujieną.
Tokiomis akimirkos, aš pati įkvėpiu didelę porciją motyvacijos ir apsvaigstu nuo minties, kad mūsų ilgi rymojimai prie veidrodžių, besąlygiškas „selfių“ transliavimas nenueina perniek.

Prie pietų kavytės

KODĖL VISKAS BUS TAIP?

 

Jau daug kartų esu sakiusi, kad kalbėti apie pavasarį man lengva, rodos mintys jau nuo Kalėdų pabaigos klusniai sustojusios vorele tik ir laukia, kada bus išleistos „laisvėn“.
Šįkart barškendama klaviatūrą ir karts nuo karto išleisdama žvilgsnį „pasiganyti“ už lango, rodos ruošiuosi kalbėti apie kažką labai tolimo. Po vis dar didėjančiomis pusnimis ir nuo sniego svorio linkstančių pušų šakomis, rodos pavasaris dar netupi.
Užsimerkiu ir bandau įsivaizduoti. Kad tada, kai nutirps šita pusnis, nosį iškiš mano kvapnusis čiobrelis.
O kai ana ten- tada nedrąsiai išsistieps rožių krūmeliai. O nunykus anai ten- violetines akis mirktels mano levandos. Dar pasidarys dangus nebepanašus į vakar dienos cepeliną, o lėtai besisupančios snaigės išnyks, su pažadu kitais metais grįžti....likus mėnesiui iki Kalėdų.
Na, o kol įsivaizduoti ir prisiminti, kas po kuria pusnimi „pasikavojęs“ miega sniego pataluose- galima pasidžiaugti, kad pavasarinių minčių jokia žieminė pūga nesujaukė.
Jos, tvarkingai surikiuotos, daug kartų šviežiai „papurtytos“ laukia.
 

"Bantų" tramdytojos

KAIP SUTRAMDYTI "BANTĄ"?

 

-Pas tave žiūrėk koks gražus išeina,- pasigirsta susižavėjimo sklidinas atodūsis,- o pas mane va koks nevykėlis.....
Ir mūsų akis pasiekia sunarpliotas, išvargtas, nervus išgadinęs ir vistiek neišėjęs gražus nuotrauka įamžintas bantas.
-HELP ME. Kaip nors. Viską išbandžiau. Ir Youtubą išnaršiau. Ir vyro prašiau. Ir jam negražus „gaunas“.

Metai bėga, o mes su ponais „bantais“ draugystes vis tęsiame. Sakom, gal jie jau savotiška vizitinė mūsų kortelė?
Bet, kad ta mūsų „vizitkė“ yra visai nesmagi rakštis geroj vietoj Jums, mes irgi girdime.
Patikėkit, nepakankinti Jus norime ir vėl priraitydamos Jums tų „mandrų“ kaspinų, kuriuos mes surišame iš bet kurio „mūsuose“ taip mėgstamo medžiaginio dirželio.
Rankos pačios ima ir sunarplioja.
 

Prie pietų kavos...

NAUJASIS MŪSŲ „SALIONAS“ www.viktorijos.lt
TRUMPAI DRŪTAI APIE ESMINIUS PASIKEITIMUS.

 

Žinot, aš nuo vakar galėjau nieko nevalgyt. Nes vistiek būčiau soti. Nuo Jūsų desertinių žodžių...


Apie mūsų naują „salioną“ www.viktorijos.lt, kuriame daugelis vakar nepagailėjote savo brangaus laiko ir „krestelėjot“ bent kelioms minutėms ant virtualios „sopkutės“.


Neslėpsiu. Surinkti daugybės metų išsibarsčiusias „priešmiegines“ istorijas, visų įvykusių kolekcijų katalogus, po kelis kompiuterius „pasėtas“ nuotraukas ir kitą informaciją buvo nemenkas visos komandos iššūkis. Bet užtai dabar supdama jas visas vienoje vietoje, jaučiuosi spaudžianti glėbyje didelį savo užgyventą turtą, kurį galiu dalintis ir su Jumis, mano mielos Damos.


Tačiau pasaldintos istorijos, praeities kolekcijų prisiminimai yra ne vienintelis mūsų naujos svetainės privalumas.


Mes norėjome, kad naujasis mūsų „salionas“ būtų ne tik jaukus, bet ir PATOGUS.
 

*** 

Kodėl viskas bus taip...

Esu Mama.

Dviejų vaikų,

Ir idėjų.

Vaikų nešioti glėbiuose nebereikia. Patys laksto savo išstypusiom kojom ir žygiuoja tik padrąsinimo reikalaujančiais žingsniais per nuotykių pasaulį.

Užtai idėjos - tik ūgtelėjusios ir išleistos į pasaulį, tuojau vėl gimsta naujomis.

Nešioju jas mintyse, maitinu kasdieninių jaukių akimirkų nuotaika,

supu priešužmigimo stadijose po dienos įspūdžių pailsusioje galvoje,

kartais sapnuoju. 

Retkarčiais pabundu vidurį nakties,užsimiegojusiom akim bandau surasti kažkur užmigusį telefoną ir negrabiais pirštais užsirašyt kažką, ką bijau ryte būt pamiršusi.

Dažniausiai tai būna smulkmenos, plika akimi menkai pastebimi dalykai, kurie galop susibėgę į būrį tampa jau vienuoliktus metus gyvuojančia V&V gražaus gyvenimo filosofija.

Jau labai seniai supau mintyse idėją turėti www.viktorijos.lt svetainę ne tik kaip e-parduotuvę, kurioje galima susidėti į krepšelį patikusias prekes. 

***