Kodėl viskas bus taip?

Taip jau sutapo, kad šį tekstą rašau, ką tik sulaukusi žinios, kad mūsų testinė siuvykla su kartu dūzgiančiu ofisiuku, „brainstorm‘o“ kabinetu, e-shop kabyklomis, audinių sandėliu, dėžučių lankstymo „fabrikėliu“ ir buhalterės kampučiu – turi nedelsiant ieškotis naujų namų.

Ilgus metus nuomotas patalpas, kuriose dūzgė V&V gyvenimas, turime pakeisti naujomis.
Pirminė mintis pribloškė. Ir šalia žinios, kad gresia didelės ir ilgametražės kraustynos su daug metų kauptu ir užgyventu turtu, nedelsiant buvo “papipirintos” žinia, kad „visų pirma, mes neturime kur kraustytis”.
Tačiau išgėrusi kavos ir iškvėpavus pirmos emocijos nemenką „šokelį”, nusprendžiau, kad tai, kas mūsų nenužudo- daro stipresniais.
Tai va. V&V – nėra ofiso sienos, V&V yra komanda, kuri labai prireikus turbūt galėtų laikinai įsikurti ir palapinėje.
Juokauju.
O po šios minties, atėjo nauja.
Vis dėlto, galima netikėti likimu ir jo atsiunčiamais išbandymais.
Bet.
Tada, kai kilo mintis iš likusių audinių „užsukti” mini kolekciją-
Aš anei viena mintimi nesiruošiau jokioms „kraustynoms” ir apie jas net nesvajojau.
Žiūrint iš šios dienos situacijos- kažkas, žiūrintis iš aukščiau ir dėliojantis mūsų planus, nepriklausomai nuo mūsų ketinimų, norų ir nenorų, mus šiai žiniai jau ruošė.
Stipriai išsipūtęs audinių likučiais ofiso „padalinys”,
Atidundančias „kraustynas” išgyvens gerokai paprasčiau.
Audinių likučių pervežinėti nereikės.
Jie išvyks į pačius geriausius namus, lengviausius rytus ir apsigyvens pačiose jaukiausiose spintose.
Tuokart netikėtai gimusi mintis panaudoti „nepanaudotus”, Jums išties ranką atšviežinant kasdieninius derinius vienu ar kitu naujoku.
Mus padarys laimingesnius, nes už akies nebeklius nuvynioti ritiniai ir nebereikės sukti galvos, kur juos įkurdinti naujuose namuose. (arba palapinėje:D)
O gamta mums padėkos.
Kad viską, ką įsigijome- panaudosime atsakingai ir su meile iki paskutinio audinio milimetro.
  

Mua,
V.