• 09.02


    Patricija pinigų “skonio” nevertina. Jai jie….tiesiog popieriai ir metalas, kuris netelpa į jos rožinę piniginę su flamingais ir gavus dovanų dar vieną pinigą, ji kaip taisyklė atsidūsta:
    “Ir kaip reikės sutalpint dar vieną, kai piniginėje ir taip jau trūksta vietos….”.
    Kartą pasiūlė savo gautą pinigą broliui. “Ano” akys sužybsėjo, kaip Mister Ego akys tamsoje ir pasiūlymas buvo palydėtas korektišku:
    -Jeigu Tau nereikia, tai aš mielai….
    Ir « apdovanojimas » įvyko. Gi nesvetimam. DAminykui.
    Kuris pastaruoju metu itin susidomėjęs pinigų tema. Jam įdomu, kas kiek kainuoja. Kiek pinigų man perveda teta iš darbo. Kiek gauna pensijos močiutė.
    Kokius mokesčius reikia sumokėti. Ką reiškia paskola. Kiek kainuoja namai. Kodėl įmonės pinigai tai nėra tas pats kas asmeniniai pinigai. Kodėl kai kurie žmonės nedirba ir jiems vistiek pinigus nsumoka valstybė
    Kantriai atsakinėju į Jo klausimus.
    Noriu, kad vaikas jaustų pinigo vertę.
    Pasakoju apie tai, kiek daug suaugusieji turi pareigų, už kurių sėkmingą įvykdymą reikalingi pinigai.
    Namai, maistas, Jūsų mokslas, drabužiai, batai, būreliai, pramogos, elektra, dujos, internetas, šiukšlių išvežimas…
    Do pakelia akis:
    -Netgi jis kainuoja?,- pakraipo antakius.
    Paliksėjusi galvą, sulaukiu “final” šūvio:
    -Tai, Mam, mes turtingi ar ne?
    Nusišypsau:
    -O kaip Tau atrodo?,- nuoširdžiai susidomiu būsimu vaiko atsakymo.
    Sekundę susidėliojęs galvoje mintis, atsidūsta:
    -Jeigu sakai, kad šitiek daug reikia atminusuot kas mėnesį viskam, panašu, kad ne kaži kas turi likt….
    Tada tą patį klausimą, jis peradresuoja man:
    -O tau, mam, kaip atrodo?
    -Aš jaučiuosi labai turtinga.
    Do suklūsta.
    Ir paskubu pridėti:
    -Nes esu “įsigijusi” tokius turtus, kurių negalėtum nusipirkti netgi turėdamas viso pasaulio pinigus.
    Ir stipriai apkabinu visus savo “aukso luitus”, sugriuvusius į bendrą lovą vakaro pašnekesiui po intensyvios naujų mokslo metų dienos.

    Ir mintyse pridedu:
    Pinigus reikia skaičiuoti ne monetomis kišenėse.
    Ne kortelių kiekių piniginėse.
    Ne sąskaitų nuliais bankuose.
    O GLĖBIAIS.
    Į kuriuos su metais vis sunkiau telpa turtai, kurie daro mus iš tikrųjų labai laimingais.

    Penktadienis.
    Susirinkit į glėbį turtus.
    Ir akimirkai pagalvokit: kokie velniškai turtingi esam.

    Mua,
    V.