forest mood MUST-HAVE'22

  • Lankstinuką galite atsisiųsti čia "

    KODĖL VISKAS BUS TAIP?

    Tos, kurios sekate mūsų kasdienybę jau ne pirmus metus, žinote, kas yra mažulytės kolekcijos, gana keistoku pavadinimu „Must-have“.
    Neįspūdingo dydžio, kartais ne taip stipriai suderintos spalvomis, dažnai „suręstos“ kažkurios vienos ar dviejų kategorijų rūbų pagrindu, bet.
    Sudėliotos taip, kad rodos pačiai būtų beprotiškai sunku pasakyti, kuris drabužis „MUST-HAVE“ kolekcijose man pačiai būtų nebais reikalingas.
    Dardėdami metai iš metų nesibaigiančiu sezoninių kolekcijų vežimaičiu, mes gana griežtai laikomės savo „nerašytos taisyklės“:
    KAI PABAIGĖME UŽSIBRĖŽTĄ KIEKĮ VIENO AR KITO RŪBO- daugiau nebesiuvame.
    Ne. Taip elgiamės tikrai ne todėl, kad mums kišenę draskytų „lyšnas“ pinigėlis ar jaustume malonumą liūdinti nespėjusius, bet labai norėjusias.
    Tokiam principui už parankės esame tvirtai įsikabinę, nes...
    Besąlygiškai gerbiame JUS PAČIAS.
    Koja kojon žygiuojančias su mumis per kolekcijas ir laukiančias jų kartais net stipriau nei Kalėdų.
    Žongliruodami tokiu Jūsų pasitikėjimu- mes esame laimingi iki dangaus ir atgal.
    Bet.
    Šalia tokios laimės, gyvena ir žinojimas, kad kažkieno širdyse gyvena „nespėjau“ liūdesys, kažkam turėjęs būti lengvas rytas, pasidaro „antilengvas“, o tobulai galvoje susidėliotas derinys spiegte spiegia vienu ar kitu trūkumu, kuris gadina gražias dienas ir kaišo pagalius į geros nuotaikos ratus.
    Įkvėpkite, Damos!
    Jūsų lengvais rytais rūpinas LYGIAI TOKIA PATI MOTERIS, kaip ir JŪS.
    Kuri yra išgyvenusi ir „nespėjau“, ir „labai noriu, bet negaliu sau to leisti“, ir „kai jau sutaupiau ir nuėjau pirkti- nebebuvo“.
    Aš, prie V&V laivo vairo, stovinti prekės ženklo motušė, Jus suprantu.
    Todėl nors ir žinau, kiek papildomo darbo „kaštuos“ nauja mini kolekcija ir koks saldus būtų visai jėgų nekainuojantis veiksmas „siūnam tokių pačių tik daugiau“...
    Susidėliojus taškus ant „i“, tik dar tvirčiau įsikabinu savo pamatiniam darbo principui į parankę ir jau netrukus surinkus fotografės telefono numerį, pasakoju apie tai, kokią mini kolekciją turime ir kokią jai viziją galime parinkti.
    Šįkart, „atsidarę“ tvarkingai galvoje surikiuotus Jūsų „nespėjimų“ atodūsius ir „gal kada nors“ prašymus, mes sulipdėme mažulytę, bet daug deficitinių rūbų talpinančią kolekciją.
    Tobulų kopijų „neprištampavome“.
    Pakeitę spalvas ar detales – ant lėkštutės tiesiame naujienas, kurioms neleis raudonuoti susitikus kolegę „su broliu dvyniu“.

    Šis mūsų „Must-have‘as“ kvepia mišku.
    Po lietaus.
    Kasdien „bimbinėdama“ po aplinkinius miškus, turbūt „įsikvėpiau“ dviem mano akyse nuolat šmėžuojančiom spalvom, kurios jau eilę metų yra nutūpusios ne tik į mano širdį, bet ir į derinius. Tad net suplojau delnais, kai...
    „NESPĖJAU, bet labai norėjau“ rūbus, mes „prižadinom“ naujam gyvenimui mano širdies spalvų duetu.
    Ir kasdien akimis geriamo pušyno atspalviais.

    Įkvėpkite ir Jūs,
    Gaivaus pušyno oro ir dar stipriau palengvėjusių rytų,
    „užkamšius“ spintos deficitus,
    Jie užliūliuos dar didesne ramybe.
    Beveik tokia, kokią teikia
    Pasivaikščiojimais miškais.
    Po lietaus.


    V.