Įspūdžių vasara '17

  • Lankstinuką galite atsisiųsti čia ""

    KODĖL VISKAS BUS TAIP?

    Užsimerkit ir pagalvokit apie Vasarą. Sakiau užmerkit.
    Uždarykite tas juodas, sidabrines ar baltas atlekiamas „dėželes“ su daug mygtukų.
    Padėkit krautis telefonus. Lai pailsi.
    Išjunkit TV.
    Jau?
    O dabar minčių autostradą nukreipkit į vasaros keliuką....o kai atsimerksite...tada palyginsime, kieno kokia?
    Pasimatuosim kurios geresnė, ok? Man vasara-tai...
    Pėdutės...murzinos, nes tas malonumas vaikščioti basomis ant įšilusios žolės yra kažkas tokio.
    Išsižaliuoja padai...pasigadina pedikiūro rezultatai...
    Aj, numoji ranka....gi vasara...
    Pėdutės...įsirausiančios į minkštą paplūdimio smėlį ir lyg žaisdami slėpynių vis išlendantys kojų pirštukai.
    Pėdutės...mažos, putlios...miniatiūrinės...kurias įkėlusi į vonią bandai „numazgot“...o pasirodo, kad jos ne murzinos, o tik labai juokingai nubučiuotos saulės. Juokingais baltais tarpupirščiais...
    ....tokias jas norisi bučiuoti be nustojimo ir atsikvėpimo... Kojos...įdegusios ir dažnai nenorinčios slėptis kelnėse. Juk...Suknelių ir šortukų sezonas,- trypčioja jos,- kodėl nori mus „pakavot“ klešnėse?
    Ir aš jų skundą priimu. Į spintos artimiausias lentynas atitraukiu šūsnį įvairaus „plauko“ suknelių. Kojytės...mažos...su elementariais nubrozdinimais ir daug pleistriukų ...nes tai yra sezonas, kai dviratis, paspirtukas ir kitos judėjimo priemonės nebepaleidžiamos iš mažų rankyčių. Įsitvėręs ryte- nutysia po 5 jau griežtėjančio prašymo į užtarnautą poilsį garažiokan.
    Saldžių sapnų, nuotykių drauguži, iki ryt. Su pultelio paspaudimu užbaigiama nuotykių diena. Galvos...prikištos didelių kaip drambliai įspūdžių iš įsimintinų kelionų ir paprastų jaukių vakarų, praleistų terasoje.
    Mažos papurusių plaukų galvytės...kurios taip juokingai saulės nubučiuotos nušviesėja...Brunetai tampa panašūs į blondinus.
    Stebuklai daros ne kitaip.
    Ir tu sėdėdama ir akimis tuos papurusių plaukų savininkus beganydama..turi lyg vienintelį rūpestį-
    Būt kepuraičių kontroliere. Vis grąžindama „netyčia“ pamestą kepurę ant smėlio urvą bekasančiojo galvos.
    Ir akys...dažniausiai paslėptos po juodo stiklo akiniais, bet ir jie negeba paslėpt jų maksimaliai suintensyvėjusio spindesio. Rodos norisi jas atmerkti dar labiau, kad jos prigertų kuo daugiau tų emocijų...kurios lyg būdamos visai paprastos ir kasdieninės... grįžta tada, kai ateina ruduo ir netikėtai imi laukti kitos vasaros.
    Arba...kai būna dienų kaip tyčia. Žinot tuos kartus, kai tenka išgyvent kokį mamutišką skausmą. Ok, nesiginčiju. Prasmingą. Net ne prasmingą, o patį prasmingiausią. (Mamos supras apie ką aš čia).
    Turbūt visą gyvenimą nepamiršiu savojo...ne ne ne skausmo...o būdo pabėgti nuo jo.
    Yra toks pas žmogų mygtukas „įsivaizduok, ką nors gražaus“.
    Aš sukaupusi visas jėgas- jį tik „pypt“. Ir įsijungia trumpametražis filmas apie vasaros dieną. Nežinau kurią. Nežinau kurios vasaros, tik spėju, kad iš ateities. Matau smėlio dėžę ir joje statybos darbus atliekantį vieną herojų...ir kitą- linksmai besitaškantį baseinioke, pastatytame ant žalios žolės.
    Manau, kad ne atsitiktinai trumpametražis filmas buvo ne apie pasivažinėjimą rogėmis. Nieko prieš aš prieš roges, bet pasąmonėj aš neįsakysiu. Myliu Vasarą ir kvit.
    Labai.
    Iki paširdžių ir atgal. Galit atsimerkt?
    Kokia Jūsiškė? Su nubrozdintom kojytėm ir pablukusiais nuo saulės plaukais? Rimtai?
    Tada skelbiam lygiąsias.
    Niekas nepralošė.
    Nes dėl jos paprasto kasdieninio grožio.....pralaimėjusių būt NEGALI.
    Kai turiu tokį artėjantį 3 mėnesių įkvėpimą...Ima ir susidėlioja Vasara/17.
    Iš trijų:
    Melsva (dūmų ir rūko)- nes vasarai ši spalva tinka tikrai daugiau negu kitiems sezonams.
    Balta- nes šiai spalvai Vasaros metu aš galėčiau parašyti odę.
    Pelenų rožinė, kuri lyg saulės nušviesta- sužiba neįkyriu auksu. Lengvesnė.
    Atostogiškesnė
    Ir labai deranti prie labiau spindėt pradėjusių akių...ir saulės nubučiuotos odos. Ir ji- Vasara (iš didžiosios „V“) jau visai ranka pasiekiama,
    Sulauksiu jos atvykstančios,
    Padėsiu jai iškraustyt didžiulį atsivežtą čiumudaną, pilną
    Ryškiaspalvių smėlio žaislų
    Meškerių
    Drugelių gaudyklių
    Juokingų laistytuvėlių
    Vandens šautuvų
    Miulo burbulų putiklių
    Skrybėlių
    Pledukų
    Širdutės formos akinių nuo saulės
    Dryžuotų maudymukų
    Didelių paplūdimio tašių
    Šlepkių per pirštą
    Maudymosi ratų
    Kremų nuo saulės
    Pikniko krepšių
    Ir
    t.t. Apsikabinsiu, kaip seniai matytą draugužę ir nepaleisiu,
    Mes turime apie ką pasikalbėt