Lengvų rytų patarimai

Jau ne pirmą kartą mano ausis pasiekia klausimas:
- V., tai kiek reikia kiekvienos kolekcijos rūbų turėti, kad galėtum džiaugtis lengvu rytu?
Nusišypsau ir pirmiausia prieš atsakymą, nubėgu prisiminimų takais, kai dar neturėjau V&V.

Ar pažįstamas rytas, kai atsikėlusi pilnom saujom gero ūpo, imi staiga jį ir išmėtai dar nespėjus iškeliauti į iš namų?
Tai plaukai stovi ne į tinkamą pusę, tai spuogas žiūrėk išdygo visai ne vietoje ir ne laiku, tai blakstienų tušas kažkaip nei šiaip nei taip blakstienas suguldė.
Žiū, ir užtrukusi prie nepavykusio rytinio proceso, sueikvojai didžiąją dalį susiruošimui skirto laiko.
- Na, apsirengsiu tai jau bent greit,- pripuoli prie lūžtančiom lentynom ir svyrančiom kabyklom turtingos spintos.
Rodos besk į bet kurį ir lėk pro duris per artimiausias dvi minutes.
Čiumpi veną, netinka.
Derini prie kito- pusė bėdos, bet ne iki galo.
Imi trečią, primerkusi akį žiūri, kaip čia žiūrisi su ketvirtu.
Tada nusprendi, o gal penktą.

Ir giliai atsidūsti. Rūbų daug, o apsirengti kuo – nėra.
Suima baisiausias pyktis. Užkunkuliuoja ir garais sušnypščia ir taip jau ne šalti ryto nervai.
Šalia to, dar patogiau įsitaiso mintis, kad: "dar ne kančių pabaiga, miela mano, dar reikės pasirinkti prie derinio batus, atitinkančius už lango atsitikusią "pliurzą" ir dar terbą pasičiupti, kurioje tilptų visi reikalingi dienai daiktai, bet kartu ji savo spalva ir stilistika neišpultų ir bendro aprangos konteksto.

Nežinau, kaip Jūs, bet mano atmintyje tokių rytų prisiminimai vis dar "gajūs".
Išeini iš namų, vilkdama koja už kojos, supranti, kad sugaišai krūvą laiko, sugadinai glėbį nervų ir štai dabar rezultate kulniuoji sau gatve, apsirengusi "nei šis, nei tas", už nugaros palikusi tupėt pasitikėjimą savimi ir gerą nuotaiką.
- Gal kitą rytą, tau pavyks,- girdi juos ten paliktus sušniurkščiojant.

Kokį dar kitą rytą, atsidūsti, norisi būt gražiai kasdien, o ne kažkuriais rytais.... ir "akurat" grįžusi po nekaip prasidėjusios dienos, imi "remontuot savo spintą". Grąsini, kad išmesi viską, ko nenešioji, susidėliosi ryto aprangą iš vakaro, nebepirksi "bili gražu, bet prie nieko nedera" daiktų ir aksesuarų...

Taip, mielos mano, rūbai yra kaprizingi. Kiekvienas turi labai savotišką tiek spalvinų, tiek proporcinį charakterį.
Be viso to, būdami kiekvienas su "savo pričiūdu", jie kažkaip stebuklingai turi imti ir sutarti. Ir lyg ilgai repetavęs choras, ryte uždainuoti ausis užliūliuojančia darna.
Padruskinam? Taip, charakteringieji "spintos gyventojai" turi sutarti tiek spalvų, tiek proporcijų, tiek sezoniškumo prasme.
Štai kodėl mes esame taip stipriai įsikabinę drūtoms kolekcijoms į parankę. Ir nepaisant jų didumo, į vieną įsileidžiame max tris spalvas.
Prie kiekvieno rūbo, prastovime tikrai ilgai, apmąstydami jo "santykius" su šalia jo įsitaisančiais kolegomis.
Patikėkit, mielosios, jeigu palaidinė besąlygiškai spalva tinka prie kelnių ar sijono, tačiau savo ilgiu, kurio neįmanoma "palenkti", "užkišti" ar kitaip trasformuoti uždengia didžiąją dalį kelnių/sijono viršaus, kurioje pasislėpia viena ar kita įmantresnė detalė, tokie du spalviniai "kolegos" pyksis.
Sau atrodysit labai keistai. Ir rodos tik palaidinės krašto kyštelėjimas į apatinės dalies rūbo liemenį, padaro stebuklus. Kojos pailgėja, liemuo paryškėja, vaizdas veidrodyje pasitaiso stipriai į gerąją pusę.

Tai kiek jų reikia apgyvendinti spintoje, kad būtų ramu?
Tikrai neteigsiu, jog jeigu nesusiperksite 80% mūsų kiekvienos kolekcijos- bus liūdna.
Tikrai ne.
Spintoje turėkite bent 3-4 to pačio atspalvio rūbus, tinkamus parengti vienam po kitu.
Patikėkit, trijų rudų megztinių Jums nereikia. Vienu metu prie geriausių norų ar didžiausių atsitikusių šalčių jų neužsidėsite kartu.
Bet turėkite rudą paprastą palaidinę, rudą liemenę ir rudą megztuką/švarkelį.
Ir pamatysite, kiek derinių jie "prigeneruos", jeigu į kompaniją "prijungsite" dar paprastą baltą "maikytę", visose spintose gyvenančius baltus marškinukus.
Šalia tokios spalvinės kompanijos visada apmąstykite ir avalynę. Aš visuomet siūlau turėti bent vienus batus, kurie tiek sezoniškumo, tiek atspalvio prasme- traukia į vieną natą su keliais to paties atspalvio, sluoksniavimui tinkančiais rūbais.

Kolekcijoje dažniausiai būna trys spalvos, kurios mano akiai tarpusavyje be galo "gardžiai" dera.
Rinkitės bent porą kitos. Rinkitės tokius rūbus, kurie tarpusavyje galės būti sujungti į derinį. Pavyzdžiui, jeigu nusipirksite žydras kelnes ir žydrą sijoną, reikia suprasti, kad iš jų vienspalvis derinys, prie geriausių norų neišeis, kad ir kokie jie mieli bebūtų.
Jeigu pasirinksite tik žydros spalvos liemenę, taip pat visada žinokit, kad iš liemenės "must-have" ne vasaros sezonu privalo išlįst rankovės, jeigu širdis dainuoja vienos spalvos derinio poreikiu, visada stipriai apgalvokite, ar turėsite spintoje "tas nosį iškišančias rankoves", o gal iškart reikia įsigyti ir besąlygiškai tinkamą ir kolekcijoje siūlomą po liemene "tupintį" rūbą, kuris sukuria "nei pridėsi, nei atimsi" saugų duetą, lengvą ir ramų rytą....
O iškomplektavus- interpretacijoms, jungiant su kitomis spalvomis- nors vežimu vežk.
Kai tik yra laiko ir nuotaikos.

Kai pristatome naują kolekciją, vėl rinkitės kelis, sluoksniavimui tinkamus to paties atspavio rūbus. Pavyzdžiui, chaki. Pasidžiaugusi jų vienspalviais deriniais, labai greitai juos supažindinsi su ankstesniųjų kolekcijų jau spintoje besisupančiais atspalviais.
Ir pradėsi jungti. Pamatysi, kaip spinta vėl naujai "sužydės" naujų derinių, nepabodusių spalvinių duetų, o svarbiausia labai lengvo, savimi pasitikėjimu šaudančiu rytu džiaugsmu.
  

V.