,,Pokarantininis" pusdienis

  • 05.20
    Šiandien kaip kurmis išlindau į dienos šviesą.
    Ir nors karantinas tęsiasi, nuotolinis mokslas taip pat, man šis pusdienis yra kažkoks stipriai „pokarantininis“.

    Ir gerąją ir "kad jį kur galas" prasme.

    Jau bėdavojausi, kad visai neseniai turėjom lubomis pravirkusį butikėlį. Nubėgo jo ašaros upeliais per sienas ir paliko mus su galvos skausmeliais ir prieš akis visom vaivorykštės spalvom mirksinčiu užrašu „REMONTAS“.

    O žinot, kaip su juo būna?
    Pradėję dažyti lubas, supratome, kad laikas atsižviežinti ir sienų spalvą.
    Išdažę sienas ir lubas, jau ketinome kabinti išplautas ir šviežiai išlygintas užuolaidas...

    Bet.o. tačiau.
    Pridėjus prie baltutėlių sienų...supratome, kad ir jos jau „visko mačiusios“ baltos spalvos.

    Apsikabinusi kalną baltutėlio audinio, laiku pasičiupau mintį, kad...pasikeitus vienas užuolaidas...lieka nepakeistos tik matavimosi kabinų užuolaidėlės.
    Tai septyni metrai į vieną ar į kitą pusę glėbyje suspaudus dešimtis baltųjų pagalvojau....
    O ir jos jau senokos....
    Į krūvą pasiėmiau audinį ir joms.

    Tada už akies užkliuvo jau „panešioti“ pufikėliai.

    Tada kilimai.....

    Galop buvo sušauktas „posėdis“, kuriame dalyvavo du "važni" komisijos nariai- aš ir mano vyras ir buvo nuspręsta, kad prie Vasaros kolekcijos vietoje vienos spintos labai tiktų pakabinti tokias fotosesijos metu surastas šakas.

    Reziumė?
    Butikėlio remontas įsisiūbavo kaip Patricijos ant šakos pakabintos sūpynės.
    Dienų iki atidarymo nedaug.
    Norai- „šviežintis“- nemaži.

    Finalas?
    Išlaksčiau daug krautuvių.
    Ir kai atėjo eilė susimokėti ir aš iškilmingai ištiesiau savo kortelę, pardavėja ne mažiau iškilmingai pareiškė, kad jos galiojimas pasibaigęs kovo mėnesį.
    -Karantinas, -šyptelejo ji.

    Tada nuvykau į degalinę, pagirdyt savo išalkusios„pandutės“, kyštelėjau „straubliuką“, tada kortelę, o tada...

    o tada kuro kolonėlės ekranėlyje pasirodė: PIN KODAS NETEISINGAS“. Bandykite dar kartą.
    Tai žinoma- aš pabandžiau.
    O tada supratusi, kad man liko vienas bandymas jį prisiminti nusprendžiau skambinti vyrui ir giliai atsidusus „prisiduot“:

    -Zuiki, karantinas....gelbėk! viena pasibaigė. O kitos pin kodo nebežinau. SOS.

    Bet šiaip, grįžt į gyvenimą yra gera.
    Galva pravėdinta akivaizdžiai puikiai.

    Trūks plyš-
    Atsidarom 05.27.
    Mua,