PRIEŠ MIEGĄ. APIE SMULKMENAS.

10.22
PRIEŠ MIEGĄ.
APIE SMULKMENAS.

Nors gyvenime esu gana greita....ir tekina lėkdama aš nuolat šaukiu, kad „dar nepavargau“....versle iš gazelės virstu skruzdėle.
Tempiu, lipdau, dėlioju, perdėlioju.
Nešu. Statau. Keičiu.
Kartais juokiuosi, kad galiu iš kito miško galo atsinešti „geresnį“ spyglį, nepaisant to, kad panosėje padėtas beveik toks pats, tik ne tiek patinkantis „spyglys“.
Ar matėt kada nors sėdinčią dykai skruzdėlę?
Aš ne.
Tai ir aš vis nuolat krutu.
Jeigu ne fiziškai, tai bent minčių girnapusės mala.

Greitis lyg ir didelis, bet žingsnis mažas.

Kaskart žengdama naują žingsnį aš apsidarau į kairę ir į dešinę.
Pasveriu.
Pamatuoju.
Pasvarstau.
Pasitariu.

Ir tik tada žengiu.

Todėl jeigu aš kaip skruzdelė.
tai mūsų verslo idėja yra kaip krutantis skruzdėlynas, vidurį miško.
Suneštas po mažą šapelį, po vos įžiūrimą kruopelę, po nieko nesveriantį spygliuką.

Tačiau apie kiekvieną mūsų nūdienoje esančią kruopą aš galėčiau parašyti po knygą.
Tie „mažmožėliai“ beveik nematomi, kartais kitiems galbūt net nepastebimi.

Bet man- jie svarbiausi.

Nes tai yra sąžiningas ir savo jėgomis užsidirbtas konstatavimas- kad mes ūgtelėjom.
Ir galime leisti sau žengti dar vieną žingsniuką į priekį.

Šįkart delne vartau mūsų sagytes ir „knopkytes“, kurios visai netolimoje ateityje taps suasmenintomis „viktorijiškomis“ sagytėmis.
Tie užrašėliai ant kiekvienos mažulytės bus tokie smulkučiai , kad galbūt daugelis net nepastebės pokyčio.

Bet šiandien aš švenčiu.
Ilgus metus svajojusi kada nors turėti savo vardines sagutes.
Šiandien aš glostau savo šalia murkiančiai svajonei nugarą.

Small Things. Big Feelings. Mano mielos damos.

su mažmožiais,