"Prieškalėdinis" laukimas

08.16

Patricija akylai stebi mane kramtančią gardų vakarienės kąsnį:
-Mam,- pagaliau prabyla,- ar gerai sukramtei?
Paskutinis kąsnis burnoje lyg suglumintas netikėto klausimo stabteli, prieš nugarmėdamas į pilvo gilumas.
-Manau gerai...- gūžteliu pečiais.
-Sakei, kad brolis pilve be dantų gyvena,- aiškina Pa,- tai jeigu tu dideliais kąsniais rysi- jam gali būt per sunku su šitais kotletų kąsniais susitvarkyt....

Pakeliu susižavėjimo kupinas akis, o rodos burnoje vis dar imu kramtyti seniai jau pilvo glūdumon nugarmėjusi „katlietą“.

Jie laukia brolio, kaip Kalėdų.
Dominykas- kaip visada santūriai. Pamatęs, kad ketinu valyt laiptus, perima iš manęs „šluotkotį“, pastebėjęs, kad ketinu nešti sunkesnę terbą- suskuba pirmas ją pačiupt.
Ir šiaip užmatęs, kad ne vietoje ar ne laiku „stabtelėjau“- visada pakelia rūpesčio kupinas akis su klausimu- ar viskas gerai?
Sesė Pa santūrumu nepasižymi. Jos galvoje kirba daug su būsimu broliu susijusių klausimų, kuriuos ji beria kaip žirnius. Ir jeigu jau primenu, kad šitą klausimą uždavei jau vakar, ji be didelių „širdagraužių“ tik gūžteli savo menkais petukais:
-Paklaust gi galima. Gal per naktį kas pasikeitė.....

 Nūdienos didysis klausimas yra...
-Mam, o tu negali brolio išleist iš savo pilvo anksčiau? Nu kol dar vasara.
Ir vėl kantriai aiškinu, kad jis dar turi šiek tiek paaugt, kad gimęs didesnis, jis bus tvirtesnis.
Įtariai nužiūri mano pilvą:
-Bet man atrodo, kad jis ir dabar jau nemažas...,- ir prilėkusi mane apkabinti akivaizdžiai demonstruoja, kad jos rankos „čiut čiut“ besueina.

Mėgaujuosi namuose pasklidusiu tuo „kalėdiniu“ brolio laukimu.
Tomis keturiomis išpūstomis akimis renkantis vežimą ir būtinybe abiems pastumdyti ir asmeniškai įsitikinti, ar jis tikrai bus labai patogus ir nespaudžiantis šonų.
Žiūriu į ją priklupusią, kasdien pertikrinti rūbelių ir pakiloti jau nupirktų daiktų.
„Saldinuosi“ nuo piešiamų broliui piešinių ir širdelės formos raštelių.
O labiausiai širdį sukrutina išgirstas sakinys:
-Aš labai noriu greičiau būt pirmokė.
Pakeliu akis ir su džiaugsmu pagiriu, kad šaunu norėt mokytis.
O tada Ji prideda:
-Aš noriu į mokyklą, nes sakei, kad tada, kai pradėsiu ją lankyt, tu pagaliau iš pilvo išleisi brolį.


Mua,
V.