Savaitgalis baigtas.

01.12
Savaitgalis baigtas.

Trumpas evakuacinis planas įvykdytas su kaupu.

Kraudama kuprinėn savo atsivežtus daiktus pyktelėjau, kodėl savaitgaliai pralekia kaip trumpametražiai filmai, o darbo dienos slenka n sezonų turinčių serialų ritmu.

Bet papykau ir nustojau.

Nes baigiau pakuotis visą atsivežtą "mantą", kurią sudarė:
Treningai
Termo "maikiotė".
Megztinis.
Tušas.
Dantų šepetėlis.
2 poros batų.
Ir apatinių maišelis.

Viskas.
Dievinu tokius "beplanius", be krūvos daiktų "IŠRŪKIMUS" .

Šeštadienį sėdėjau kaip keksas "padėjusi save" ant vyro žvejybinės kėdės, apsiklojusi Mamos rankomis numegztu vilnoniu dekiu...ir bandžiau sukvėpuoti viską, ką galiu geriausio.

Gėriau į save visą lėtai besiritančios vos įžiūrimomis bangelėmis jūros ramybę.

Susisandėliavau visus iš už debesies išlindusios žieminės saulės spindulius.

Glosčiau šiurenančias smilgas.

Akimis laksčiau po milijonus akmenukų lyg ieškodama bent vieno "širdelinio" ir radau!

Nuėjom dviese tvirtai susikabinę pirštinėtom rankom pėsčiomis iki kaimyninės šalies ir atgal.

Ir galop.

Išlydėjom raudoną, lyg ko susigėdusią, saulę.

Kurios sekmadienį nebepamatėm.

Šis rytas riaumojo audra.

Vakarykštė stiklinė jūra virto putotom bangom, kurias šokdino viesulus keliantis, lyg ant devyngalvio slibino atjojęs vėjas.

Stovėjom abu ir žiūrėjom į galingą stichiją, kuri buvo tokia bauginančiai graži.

Stovėjom beveik kojų nagais įsikabinę į žemę, apsirengę viską, ką turėjom atsivežę ir turbūt iš šono atrodėm, kaip išvaryti iš namų.

Šėlstantis vėjas nugairino žandus, kurie vakarėjant spalva ima primint panosėj garuojančią barščių sriubą...
Kaip didelę seną "kaldrą" iškedeno mintis, kurios sujudintos po dideliu "kapišonu" sutūpia į teisingesnius stalčiukus, nei buvo iki to.

Grįžtam abu labu.
Kolegos darbe ir gyvenime.
Juokaujame, kad išvyką galėtume užskaityti produktyvia komandiruote.
Kurios metu mes sulipdėme tiek strateginių planų, kurie mano atsilaisvinusioje nuo nereikalingų minčių galvoje pradeda sproginėt tų planų pavertimo realybe fejerverkais ir ima spirgėt, kaip ant naminių cepelinų tuoj nutūpsiantis spirgutis, nekantrumu, kad dar tiek daug ateityje galima nuveikt GĖRIO IR GROŽIO
 

Kartais nerkit į beplanius reikalus,
Jie būna produktyviausi!