SEKMADIENIO RYTUI.

01.05
SEKMADIENIO RYTUI.

-Daminykai,-pilna pastos burna murma Pa.
-Ką,- brūžindamas dantis atsako brolis.
-Gali pažiūrėt va čia,- nors nematau, bet įtariu, kur ji baksnoja.
-Ne.
-Kodėl?
-Nenoriu ten žiūrėt.
-O gali bent trumpam pažiūrėt, kad galėtum mamai patvirtint, kad aš prieš miegą daug "pasysiojau".
-Tai pati pasakysi...
-Nu ne, Tu pažiūrėk ir pasakyk.
Ji galvos, kad aš ir vėl pamelavau.

O tu niekad nemeluoji,- baigia Pa ir nesusilaikiusi pradedu juoktis aš.

Kartais klausau jų dialogų ir sulaikau kvėpavimą, kad tik nebūčiau pastebėta slapta besiklausanti.
Ir kaskart pagalvoju:
-Kaip gera turėt vyresnį brolį.

Pamenu vaikystės kiemo laikus...kai draugės, kurios turėjo bent kiek vyresnius brolius- jau būdavo pranašesnės.
-Pakviesiu brolį....,-nuskambėdavo iš jų lūpų. Ir visi suprasdavo, kad tai aukščiausio lygio bausmė.
Nieko tie broliai nedarydavo, kartais jie ūgiu būdavo mažesni net už jaunesnio amžiaus kiemo mergaites, ir nebūdavo apdovanoti "grėsminga" išore....
Bet faktas, kad bus išviestas VYRESNIS BROLIS gint sesės...jau vertė mąstyt užpakalio evakuacijos planą namo.

Visi likusieji "pasakysiu Mamai" arba "pakviesiu Sesę","kai grįš iš darbo pasiskųsiu Tėčiui"- niekada neturėdavo tokio stipraus atspalvio, kaip grąsinimas BROLIU.

Todėl nuoširdžiai šio šeimyninės sudėties fakto pavydėjau "palaimintoms vyresniais broliais" draugėms.
Mano Pa apdovanota beveik 5 metais vyresniu broliu.
Nežinau, ar vyresnieji broliai jaučiasi palaiminti princesinės prigimties "škaraduliais" pašonėse.
Bet kad sesės jaučias už jų kaip už kompetetingų visais klausimais "sienų", kurias mažais piršteliais nuolat skrebena... yra akivaizdus faktas.

Už BRO,