Tikrų atostogų VASARA'23

  • Lankstinuką galite atsisiųsti čia ""  

    KODĖL VISKAS BUS TAIP?

    Buvo niūri vasario pradžia.
    Po Kalėdų jau buvo praėję daug.
    O iki Pavasario rodos likę "bilinkiek".
    Lijo.
    Ganydama žvilgsnį pro aplytą langą,
    pajutau, kad mintimis klaidžioju
    Po "kas nepadaryta?", "kas nesugalvota?", " į ką neatsakyta?" klausimus...ir beveik sekundės tikslumu geras ūpas
    ėjo šuniui ant uodegos.
    Jausdama, kaip nekokia nuotaika "metasi" į kaktoje apsigyvenančią pykčio raukšlę, nusprendžiau situaciją taisyt.
    Atsidariau žydrąjį ekraną ir paieškos laukelyje
    įvedžiau "kodą": "tiesioginiai skrydžiai".
    Nedelsiant buvau paprašyta patikslinti datą.
    "Ką aš žinau,- pagalvojau sau viena,- bet lai bus "aš niekur nevažiuoju" planui skirta data- mano gimtadienio savaitė.

    Pasisukęs ekrane ratelis netrukus stabtelėjo ir akimirką padelsęs-
    man "pristatė" pasiūlymus.
    O, Kipras!
    suplojau delnais ir pratęsdama "aš niekur nevažiuosiu" mintį-
    įvedžiau man žinomą salos regioną.

    Tai, ką pamačiau-
    Nuvalė lietų ir nuo mano minčių ir nuo langų.
    Prieš mano akis pirmoje vietoje "uodegą sukiojo" TOOOOKIA MANO VIETA.
    Kad perbėgusi per pirmas nuotraukas,
    nedelsiant nusprendžiau eit pas vyrą su "aš niekur nevažiuosiu" planu.

    Paskui sekė daug minčių:
    "O gal čia?", "o gal ten?", "o gal vavačia?".
    Bet viskas, ką mačiau- nebebuvo taip- TIKRA MANO VASARA, kaip tas pirmas "užmatymas",
    kurio "atmatyt" aš nebesugebėjau.

    Tai štai-aš čia-
    įsitaisiusi tos "nebesugebėtos atmatyt" vietos lauko terasos vonioje.
    Su kvapą gniaužiančiu jūros horizontu.
    Po dar vienos dienos, kai pasijutau, jog palaimingėjau.

    Rinkdama kriauklytes, kurių žinau, kad net neparsivešiu namo. Nes negalima.
    Kajaku irdamasi per vos juntamas bangeles.
    Nors visuomet buvau įsitikinusi, kad tokia pramoga ne man.
    Skaitydama net dvi atsivežtas knygas.
    Nors kraudama į kuprinę abejas, buvau įsitikinusi, kad neįveiksiu nei vienos.

    Sėdėdama ant smėlio ir žvelgianti į jūrą.
    Ilgai.
    Nors reguliariai, žinodama savo bistrumą-
    neišsėdžiu dyka net 5 minutes.

    Tąkart atsitiktinai suradusi.
    Ir akimirksniu nusprendusi,
    kad tai bus "Mano tikrų atostogų Vasara"-
    pažadėjau sau parašyt tradicinį "kodėl viskas bus taip?"-
    Iš vietos.
    Sulaukusi įkvėpimo "dabar".

    Linkėjimai,
    Iš tikrų atostogų.
    Kurios taip tinkamai sudėliojo
    VASARYTĖS|23 "pajautimo" planą,
    V.