Vasara yra paprasta

Vasara yra paprasta.

Ji basomis pėdomis tipena smėlėtu Jūros link vedančiu takeliu.

Ji linguoja grakščiomis smilgomis, šokančiomis pagal vėjo traukiamas dainas.

Ji žaidžia glotniais ant kranto išmestais akmenukais ir iš nugludintų medžio šakelių dėlioja laimę.

Ji stato smėlio pilis.

Kurių bokštuose "pakabina" žuvėdros sparno pamestą plunksną.

Ji kvepia jūros bangose išplautais plaukais.

Mirksi sulipusiomis nuo vandens blakstienomis.

Ji eina plačiomis "padalkytėmis" glostydama į krantą skubančias bangas....

Ji šypsosi saulės nubučiuotais skruostais.

Klykia dangumi praskrendančių kirų dainomis.

Ir dienas į sapnus palydi pasekdama joms įstabiausių saulėlydžių pasakas.

Stebint iš šono Jos paprastumą...
Mintyse susivolioja jausmas: Vasaryt, esi stebuklinga savo nepaprastu paprastumu...

V.